- Pricer
- Книги
- Учебники и учебные упражнения
- Kunigaikščiai Radvilos

Kunigaikščiai Radvilos

Top sellers
Product description
Gausiai iliustruotame istoriniame albume
"Kunigaikščiai Radvilos" pristatoma viena garsiausių Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės giminių. Radvilos – lietuvių kilmės
didikų giminė, iškilusi XVI a. pradžioje ir vyravusi Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės politiniame ir kultūriniame gyvenime iki
XVII amžiaus antrosios pusės, nepraradusi savo vaidmens ir XVIII
amžiuje. Nė viena didikų giminė nei Lietuvoje, nei Lenkijoje nėra
davusi valstybei tiek žymių ir garsių valstybininkų – ministrų,
senatorių, karvedžių ir kitų aukštų valstybės pareigūnų. Radvilos
turėjo išskirtinę privilegiją saugoti Lietuvos valstybės archyvą.
Kunigaikščiai Radvilos pasižymėjo kaip aktyvūs kultūros ir meno
rėmėjai, mokslo mecenatai, bažnyčių ir vienuolynų fundatoriai,
inicijavo Biblijos vertimą ir paskelbė lenkų kalba, prisidėjo prie
seniausio Lietuvos žemėlapio parengimo, jėzuitų kolegijos pavertimo
Vilniaus universitetu, diecezinės kunigų seminarijos ir
Popiežiškosios seminarijos Vilniuje steigimo, visos švietimo
sistemos formavimo.
Radvilų giminė garsi
karaliene Barbora, kardinolu Jurgiu, pasižymėjusiais karvedžiais,
politikais, diplomatais, ministrais. Radvilos vieninteliai
titulavosi Šventosios Romos imperijos kunigaikščiais, o kai kurie
pasirašydavo: kunigaikščiai iš Dievo malonės (Dei Grate). Radvilos
buvo turtingiausia ano meto didikų giminė, dvarus skaičiavusi
tūkstančiais, išlaikiusi atskirą kariuomenę, pajėgesnę kartais už
viso krašto.
Giminės pradžia siejama su
legenda: Krivis Lizdeika radęs vilko guolyje vaiką, kurį užauginęs
Radvilo („rado vilko“) vardu. Radvilų giminė kilusi iš bajorų
Astikų, kurių tėvonija buvo netoli Kernavės. Vytauto Didžiojo
bendražygis Kristinas Astikas turėjo sūnų Radvilą Astikaitį, kuris
ir laikomas giminės pradininku, nes jo vardas virto giminės
pavarde. Pirmasis ja rašėsi Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila,
pramintas Senuoju. Mikalojaus Senojo sūnūs tapo trijų Radvilų
giminės šakų pradininkais: Biržų–Dubingių (protestantiškosios),
Nesvyžiaus–Olykos (katalikiškosios) ir greit nutrūkusios
Goniondzo–Raigardo. Radvilų genealoginis medis labai išsišakojęs.
Iki mūsų dienų išliko nesvyžiškės šakos Klecko atšakos palikuonys.
Neretai jos atstovai įvardijami kaip nekarūnuoti Lietuvos karaliai.
Tai Lietuvos nepriklausomybės puoselėtojai, ekonominės galybės
kūrėjai. Radvilų pilys, dvarai suvaidino didelį vaidmenį Lietuvos
Didžiojoje kunigaikštystėje puoselėjant kultūrą, krikščioniškąsias
tradicijas. Apie jų galybę ir didingumą liudija ir vietovės,
kuriose jie kadaise gyveno.
Didikų Radvilų
vardą mini ne tik lietuviai. Neužmiršta jo ir mūsų kaimynai
baltarusiai bei ukrainiečiai. Baltarusijoje stūkso LDK laikus
menančios Radvilų pilys, kitų didikų dvarai. Ypač garsus šiuo
požiūriu senovinis Nesvyžius. Miestas klestėjo savo valdovų dėka,
ypač – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio. Tai šis didikas
pasirūpino, kad Nesvyžius gautų Magdeburgo teises ir taptų
klestinčiu europinio lygio miestu, kad jame klestėtų amatai ir
virtų įdomus kultūrinis gyvenimas. Savo valdomas teritorijas
Radvila Našlaitėlis modernizavo, remdamasis idėjomis ir žiniomis,
parsivežtomis iš savo klajonių po Viduržemio jūros salas, Italiją,
Egiptą, Palestiną, Siriją.
Istoriniame
albume pateikiami Vilnius, Lietuvos Brasta, Nesvyžius (Radvilų
architektūrinis kompleksas Nesvyžiuje – UNESCO pasaulio paveldo
objektas) ir Olyka – ryškūs kultūros židiniai, įžiebti Radvilų
giminės, taip pat daugybė kitų miestų, kurie iki šiol mena Radvilų
vardą. Tai Biržai, Dubingiai ir Kėdainiai Lietuvoje, Myras, Liubčia
ir Sluckas Baltarusijoje, Bilij Kaminis, Lvovas (Lvovo istorinio
centro ansamblis – UNESCO pasaulio paveldo objektas) ir Žovkva
Ukrainoje. Jie šiandien kalba apie kultūrinę bendrystę, siejančią
didžiulį Rytų Europos regioną: Lietuvą, Baltarusiją ir
Ukrainą.